Mano diena tolimoje senovėje
Piliakalnio papėdėje, tą ankstyvą vasaros rytą, dar saulei tekant einu vienplaukė basomis per rasotą aukštą žolę ir malonaus vėjo gūsio pagauta stabteliu. Giliai įkvėpusi gaivaus alkos oro, įsiklausau į sklindantį Luobos upės čiurlenimą, paukščių čiulbesį ir užsisvajoju... Taip vakar vėlyvas vakaras buvo nuostabus... Laužo šviesa naktyje, dūmų sūkurys subūria dainius, kad skambių balsų sklindančios liaudies dainos nuvilnijo nuo piliakalnio per laukus. Lapės kailiu apsigaubus ir apsnūdusi nuo aktyvios dienos įspūdžių, pasigardžiuoju skalsia gira iš medinio kaušo, naminiu varškės sūriu ir rugine duona. Kas gi galėtų būti dar geriau ir maloniau tokį tykų achajinio festivalio vakarą...
Taip pasvajojusi pasikamšau lininės…
§