- tėti, tėti, kodėl pas tave mažai plaukų?
- oi sūnau, į šį klausimą atsakyt nesunku:
matai, kai aš aukštas, ant galvos jiems baugu,
iki žemės toli, taip aukštai nesaugu,
juos vėjas kedena ir plauna lietus,
o žiemą juos šaldo šaltukas stiprus,
vasarą kaitina saulė karšta,
jiems saugot makaulę - didžiulė našta,
tai ir ieško jie vietos, kur būtų ramiau,
kur ne taip pavojinga ir žymiai šilčiau..
vieni auga kiaurai per galvą ir gaunas barzda,
jei vos nepataiko, tai žiūrėk ausyse
ir nosyje priželia, visur jų apstu,
užuoveja ten ir nėra taip baisu,
kiti keliauja truputį žemiau -
ant rankų, ant kojų, jiems tarp kojų geriau..
nežinau, kuo taip nusikalto plaukams ta galva,
kad kai kuriems geriau tupėt šiknoje,
o jei kalbėti rimtai.. mažai plaukų - dovana,
kurią dovanoja tau mūsų šeima,
nuo bočiaus, nuo tėvo, karta iš kartos,
plike mes dalijamės be paliovos,
todėl sūnau nesijuoki labai,
paaugsi, suprasi, kur dingsta plaukai..